- training
- lavinimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Fizinių, psichinių, praktinių mokėjimų ir sugebėjimų plėtojimas ir tobulinimas. Pagrindinės lavinimo funkcijos: 1) mokėjimų ir įgūdžių mąstyti ir veikti plėtojimas; 2) intelektinių ir praktinių sugebėjimų, kūrybingumo ugdymas. Lavinimas – mokymo funkcija. Visais laikais pedagogikos teoretikai domėjosi asmenybės lavinimu, bet lavinimo funkcijos ir sritys buvo suprantamos įvairiai. Antikinės Graikijos pedagogai daugiau dėmesio skyrė fiziniam ir meniniam (dvasiniam, poetiniam, muzikiniam, šokio) lavinimui, retorikai, viduramžiais – loginiam mąstymui ir oratoriniam menui, naujaisiais laikais – proto lavinimui (J. H. Pestalocis, J. F. Herbartas, K. Ušinskis). Ilgainiui susikūrė dvi kryptys – formaliojo ir materialiojo lavinimo. Formalųjį lavinimą ypač pabrėžė I. Kantas, J. H. Pestalocis, F. A. Dystervėgas, J. F. Herbartas ir kt. Jo esmė – mažiau žinių, daugiau sugebėjimų. Materialiojo lavinimo pradininkas – J. A. Komenskis, kurio pansofijos (visapusiško žinojimo) idėja skatino jį ir jo pasekėjus plėsti lavinimo turinį. H. Spenseris taip pat manė, kad žinių gausumas lavina protą, jos reikalingos praktikai. Lietuvių pedagogikos teoretikai ilgą laiką derino abu požiūrius. Dabar pabrėžiama, kad turi būti lavinamas ne tik protas, bet visa asmenybė. atitikmenys: angl. training vok. Bildung rus. образование
Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.